Kategorija: Naujienos

Transporto inovacijų asociacijos valdybos narys, MC Baltics vadovas Egidijus Skrodenis ir TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė balandžio 16 d. dalyvavo Susisiekimo ministerijos darbo grupės „Dėl sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo plano parengimo ir plano įgyvendinimo koordinavimo“ posėdyje, kuriame pristatė sunkiasvorio transporto priemonių kontrolės stiprinimo kryptis.

Sunkiasvorio transporto sektorius Lietuvos keliuose šiandien susiduria su iššūkiais. Perkrautos transporto priemonės, ypač vietinio pervežimo segmente, didina kelių nusidėvėjimą, oro taršą, avarijų riziką ir eksploatacijos kaštus.

Būtina stiprinti svorio kontrolę pasitelkiant technologinius ir IT sprendimus bei užtikrinti efektyvesnį pažeidimų administravimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas naudoti pažangesnės konstrukcijos transporto priemones, didinant leistinus matmenis. 

Europos šalių praktika rodo, kad didesnio svorio ir ilgio sąstatai bei didesnis ašių skaičius leidžia mažinti sunkiasvorio transporto priemonių skaičių keliuose, CO2 emisijas ir didinti logistikos efektyvumą.

Posėdyje pateikėme šiuos pasiūlymus:

🟦 Kurti išmanias transporto kontrolės inovacijas „SANDBOX“ ir „TESTBED“, kurios leistų greitai reaguoti į rinkos poreikius ir išbandyti sprendimus realiomis sąlygomis. Tai Lietuvos verslams sudarytų sąlygas pritraukti užsienio investicijų, stiprinti talentų išlaikymą bei inovacijų ekosistemą. 

🟦 Esamas svorio kontrolės tinklas yra nepakankamas, todėl būtina plėsti automatinių (WIM) ir mobilių svėrimo postų infrastruktūrą bei diegti alternatyvius sprendimus, tokius kaip vaizdo analizė ir V2I technologijos.

🟦 Svarbu užtikrinti kompleksiškesnę pažeidimų patikrą – vertinti ne tik į svorio viršijimą, bet ir į bandymus išvengti kontrolės, pasitelkiant ištįsinės linijos kirtimo bei draudžiamo sunkiasvorio eismo patikrą.

🟦 Siekiant spartesnio ir efektyvesnio pažeidimų apdorojimo, būtina stiprinti sistemų integraciją ir automatizavimą.

🟦 Reikalingas efektyvesnis pažeidimų administravimas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Dalis pažeidėjų (ypač užsienio vežėjai) vis dar išvengia atsakomybės, todėl svarbu stiprinti tarptautinį duomenų apsikeitimą, užtikrinti griežtesnę pasienio kontrolę ir plėsti mobilių patikros punktų įgaliojimus. 

Kitas darbo grupės posėdis numatytas institucijų sistemų integracijai analizuoti ir aptarti. Jame Transporto inovacijų asociacijos nariai dalyvaus kaip ekspertai, dalindamiesi įžvalgomis apie esamus iššūkius ir galimybes. 

Tikime, kad siekiant realių ir ilgalaikių pokyčių, būtinas nuoseklus, duomenimis ir inovacijomis paremtas veiksmų planas, užtikrinantis efektyvią kontrolę ir tvaresnį transporto sektorių Lietuvoje.

Kovo 24 d. Europos Parlamente, Briuselyje, Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas dalyvavo diskusijoje dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos.

Šiuo metu Europos šalių lyderiai intensyviai formuoja 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto kryptis – diskutuojama, kam turi būti skirti prioritetai ir kur bus nukreiptos investicijos.

Briuselyje vyko tiesioginis dialogas su pagrindiniais Europos Parlamento pranešėjais. Tai buvo galimybė Europarlamentarams užduoti klausimus ir įvardinti sektoriaus lūkesčius.

Pagrindiniai mūsų reikalavimai:

• Spartinti transporto elektrifikaciją, investuojant į plataus masto įkrovimo infrastruktūrą, ypač TEN-T tinkle ir regionuose, kur trūksta investicijų
• Plėsti vietinę energijos gamybą – skatinti biometano, elektros ir atsinaujinančio vandenilio naudojimą transporte
• Užtikrinti atsinaujinančios energijos integraciją į transporto sistemą ir jos prieinamumą vartotojams
• Kurti regioninius energetikos tinklus, bei numatyti elektrinio transporto baterijų integraciją, galinčią užtikrinti energijos tiekimą ekstremalių situacijų metu
• Užtikrinti finansinę paramą gyventojams, kad perėjimas prie netaršaus transporto būtų socialiai teisingas
• Spartinti transporto sektoriaus skaitmenizaciją – diegti bendrus standartus, duomenų mainų sistemas ir visiškai skaitmenizuoti dokumentus, užtikrinant spartų eFTI reglamento įgyvendinimą visose ES valstybėse

Mūsų pozicija aiški – ES biudžetas turi tapti realiu pokyčių įrankiu: ne tik deklaracijomis, o konkrečiais sprendimais, mažinančiais priklausomybę nuo iškastinio kuro, stiprinančiais energetinę nepriklausomybę ir kuriančiais modernią, skaitmeninę bei atsparią transporto sistemą.

Kovo 18 d. Transporto inovacijų asociacijos atstovai dalyvavo diskusijose LR Vyriausybėje ir LR Seime, kuriose buvo aptartas aukštų kuro kainų poveikis verslui ir šalies konkurencingumui.

Lietuva šiuo metu yra tarp brangiausių kuro rinkų Europoje – lenkiame kaimynines šalis, neturime akcizo sugrąžinimo politikos verslui, todėl transporto ir logistikos sektorius susiduria su konkurencingumo iššūkiais.

TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais susitikime su LR Ministre Pirmininke Inga Ruginiene ir LR Ministrų kabinetu, kur buvo pristatyta verslo bendruomenės siūloma sisteminė konkurencingumo stiprinimo vizija.

Diskusijose Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pabrėžė, kad esama kainų situacija gali paskatinti spartesnę tvarių transporto sprendimų plėtrą, tačiau ši transformacija reikalauja laiko ir nuoseklių investicijų ir neįvyks per mėnesį. Todėl buvo keliami ir trumpalaikių priemonių klausimai, įskaitant akcizų politikos peržiūrą. Pažymėta, kad tokie sprendimai yra kompleksiški, susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, ir reikalauja išankstinio įvertinimo.

Šis klausimas taip pat aptartas LR Seimo Ekonomikos komitete, kuriame dalyvavo TIA Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Narbutas ir HRX Lietuva vadovė Rasma Saulė. Transporto sektoriaus atstovai pabrėžė nuoseklios strategijos ir operatyvių sprendimų svarbą šiandienos kontekste.

Pagrindiniai diskusijų akcentai:

Aukštos kuro kainos ir neapibrėžtumas neigiamai veikia verslo aplinką, ypač transporto sektorių, ir didina bendrą kainų lygį rinkoje

Kuro kainos Lietuvoje viršija ES vidurkį, todėl dalis kuro įsigyjama užsienyje, mažinant valstybės biudžeto pajamas ir konkurencingumą

Sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, įvertinant realias vartojimo tendencijas ir akcizo surinkimo dinamiką

Verslui būtinas aiškus, prognozuojamas ir nuoseklus valstybės veiksmų planas

Ilgalaikėje perspektyvoje būtina mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sudaryti sąlygas investicijoms į tvarius transporto sprendimus

Lietuvos transporto sektoriaus atsparumas gali būti stiprinamas, derinant trumpalaikes priemones su nuoseklia ilgalaike strategija, orientuota į konkurencingumą, energetinį efektyvumą ir tvarią plėtrą.

Nepaisant vangios Europos ekonomikos ir spaudimo transporto rinkai, Lietuvos vežėjai technologijų stabdžio nespaudžia. Transporto inovacijų asociacijos 2025 m. gruodį atlikta įmonių apklausa rodo paradoksą: sektorius savo skaitmeninę brandą vertina santūriai, tačiau realūs sprendimų diegimo mastai rodo gerokai pažangesnę situaciją.

Daugiau nei pusė apklaustų įmonių transporto ir logistikos skaitmenizacijos lygį įvardija kaip vidutinį ar žemą. Tačiau praktiškai beveik visos bendrovės jau dirba su skaitmeniniais dokumentais, didžioji dalis naudoja transporto stebėsenos sistemas, o beveik pusė automatizuoja užsakymų ir maršrutų planavimą.

Tai reiškia, kad technologijos sektoriuje jau yra tapusios kasdienybe, tik jos dar neveikia kaip viena sistema.

„Didelės įmonės sistemas diegia sparčiau, o mažoms ir vidutinėms dažniau trūksta resursų ir kompetencijų. Todėl vienu metu egzistuoja ir labai pažangūs, ir dar tik pereinantys prie skaitmenizacijos veiklos modeliai“, – sako Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Tai atitinka ir platesnį vaizdą. Pagal DESI indeksą Lietuva skaitmenizacijos srityje yra Europos Sąjungos viduryje: infrastruktūra ir viešosios e. paslaugos išvystytos, tačiau verslo procesų skaitmeninimas vyksta lėčiau nei Skandinavijoje ar Nyderlanduose. Logistikoje tai ypač svarbu, nes technologijų vertė atsiranda tik tada, kai jos sujungia visą tiekimo grandinę.

Kodėl technologijos dar nekuria efektyvumo

Apklausa parodė ir kitą sektoriaus ypatybę – skaitmenizacija vis dar dažnai laikoma kaštu. Priežastis slypi pačiame logistikos modelyje. Vienos įmonės įdiegta sistema pati savaime nesumažina sąnaudų, jei partneriai, klientai ar institucijos dirba pagal kitokius standartus.

Tokiu atveju procesai ne sutrumpėja, o padvigubėja: duomenis reikia suvesti į kelias sistemas, dokumentus tikrinti rankiniu būdu, o dalį informacijos vis tiek pateikti popieriuje.

„Didžiausias efektas atsiranda tuomet, kai duomenys tampa prieinami visiems grandinės dalyviams pagal autorizacijos lygį. Kol juos reikia teikti kelioms sistemoms ar institucijoms, verslas efektyvumo dar nejaučia“, – aiškina R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Todėl įmonės pirmiausia skaitmenizuoja operacijas – transporto stebėseną, dokumentų archyvavimą, planavimą. Tačiau tai dar nekeičia veiklos modelio. Produktyvumo šuolis atsiranda tik standartizavus duomenų mainus.

Dirbtinis intelektas jau ne tik eksperimentas

Nepaisant atsargumo, investicijos į technologijas nemažėja. 44 proc. apklaustų įmonių planuoja 2026 m. investuoti į dirbtinio intelekto ir automatizacijos sprendimus, dar ketvirtadalis tokią galimybę svarsto. Dauguma bendrovių nurodo ketinančios investuoti bent tiek pat arba daugiau nei šiemet.

IT įmonės sėkmingai kuria DI instrumentus, kurie sutrumpina vidinius procesus, pakeičia žmogaus atliekamus patikrinimus ar informacijos perdavimus.

Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad dirbtinis intelektas logistikoje negali pasiekti pilno potencialo be struktūrizuotų duomenų, todėl jo diegimas reiškia, kad įmonės pradeda tvarkyti pačius procesus.

„DI sprendimai neveikia be bazinės skaitmenizacijos. Pirmiausia reikia skaitmeninių duomenų ir aiškiai apibrėžtų procesų“, – pažymi asociacijos vadovė.

Didžiausia kliūtimi įmonės įvardija ne finansus, o kompetencijų trūkumą. Tai rodo, kad sektoriaus problema tampa ne technologijų prieinamumas, o gebėjimas jas pritaikyti.

Reguliavimas keičia rinkos logiką

70 proc. apklaustų įmonių yra girdėjusios apie elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) reglamentą – tai gerokai daugiau nei panašiose apklausose Vokietijoje ar kitose didžiosiose ES valstybėse, kur apie eFTI susipažinę tik trečdalis respondentų.

Artimiausiu laikotarpiu eFTI pirmiausia įpareigos viešąsias institucijas priimti krovinių dokumentus elektroniniu formatu, tačiau jo reikšmė platesnė. Reglamentas sukuria bendrą teisinę ir techninę bazę elektroniniam duomenų apsikeitimui tarp verslo ir institucijų visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad svarbus tampa ne dokumentas, o struktūrizuoti krovinio duomenys ir gebėjimas juos perduoti per integruotas sistemas.

„ES kryptis aiški: popierių keičia skaitmeniniai duomenys. Institucijos pradės dirbti su skaitmeniniais duomenimis. Logistikos operatoriai reikalaus suderinamumo. Tie, kurie liks popieriniai, bus lėtesni, brangesni ir rizikingesni partneriams“, – aiškina R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Pasak jos, tai, kad dalis įmonių jau dabar domisi eFTI ir ruošiasi pereiti prie skaitmeninių duomenų, rodo ne reguliacinę naštą, o sektoriaus prisitaikymą prie būsimų konkurencijos sąlygų. Reglamentas veiks kaip bendras rinkos standartas, kuriame skaitmeninis suderinamumas taps būtina veiklos sąlyga.

eFTI bus milžiniškas postūmis pereiti prie eCMR važtaraščių ,kas tikrai reikšmingai sumažins popierinę naštą verslui.

Valstybės vaidmuo: nuo Estijos pavyzdžio link Lietuvos proveržio

Europoje skaitmenizacijos pavyzdžiu dažniausiai įvardijama Estija, kur duomenų mainai tarp verslo ir institucijų organizuojami centralizuotai. Tokios sistemos kaip „Single Window“ ir „Logistics X-Road“ leidžia rinkos dalyviams ir institucijoms dirbti su tais pačiais duomenimis, mažinant administracinę naštą ir patikrinimų laiką.

Lietuva turi visas prielaidas sekti šiuo pavyzdžiu. Transporto ir logistikos sektorius per pastarąjį dešimtmetį įrodė savo strateginę reikšmę: 2019 m. jis sudarė apie 15 proc. BVP, o transporto paslaugos sudaro apie 47,2 proc. Lietuvos paslaugų eksporto.

Transporto inovacijų asociacija surengė tarptautinį seminarą, kuriame pažangūs Lietuvos transporto skaitmenizacijos sprendimai pristatyti Vakarų Balkanų šalių vyriausybių atstovams.

Nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija už lyderystę, praktinius sprendimus ir atvirumą dalijantis patirtimi tarptautiniu lygiu. Taip pat dėkojame MC Baltics už ekspertinį indėlį, formuojant eFTI įgyvendinimo modelį ir prisidedant prie sisteminių sprendimų vystymo.

Tikime, jog ši iniciatyva – tai nuoseklaus Lietuvos institucijų ir partnerių darbo rezultatas, atskleidžiantis mūsų šalies kompetenciją įgyvendinant eFTI reglamentą ir skaitmeninius transporto sprendimus praktikoje.

Seminaro metu nagrinėtos temos:
– Institucinė transporto skaitmenizacijos ir eFTI diegimo sistema
– eFTI vartų ir AAP vystymas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje
– eFTI taikymas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste
– Teisinė bazė ir būtini reglamentavimo pakeitimai
– Strateginė komunikacija ir eFTI sklaida

Lietuva šiandien rodo, kad glaudus institucinis bendradarbiavimas leidžia kurti tiek nacionalinę pažangą, tiek tapti patikimu partneriu regioniniu bei tarptautiniu mastu.

Žinių radijo laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?“ Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė kalbėjo apie tai, kas turi poveikį transporto tvarumui ir ko reikia, kad pokytis vyktų sparčiau.

Tvarumas transporto ir logistikos sektoriuje tampa neišvengiamas, tačiau jis reikalauja nuoseklumo, inovacijų ir ilgalaikio požiūrio. Augant konkurencijai sektoriuje, būtina imtis veiksmų ir veikti dabar.

„Konkurencija šiuo metu tikrai didelė. Matome, užsidaro rytų rinkos. Jos tampa vis rizikingesnės. Ten aišku maržos jau eina dviženkliais skaičiais. Užsidaro tranzito keliai, įmonės palieka tas rinkas ir eina į Vakarus, todėl ten yra labai suspausta konkurencija. Nebuvo praeiti metai lengvi ir jaučiam, kad nebus proveržio metai ir 2026-ieji. Yra labai daug pokyčių, prie kurių įmonėms reikia prisitaikyti. Tai tas pats tvarumas, dirbtinio intelekto dalykai ir skaitmenizacija“, – teigia Transporto Inovacijų Asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Eteryje aptarta, kaip globalios tendencijos, technologinė pažanga ir augantys tvarumo lūkesčiai keičia Lietuvos transporto sektorių, kokia tikimybė iki 2050 m. pasiekti „zero-emission“ tikslus ir kokių tvarių alternatyvų atsiranda taršiems benzinu ir dyzelinu varomiems vilkikams.

Taip pat aptarta artėjanti sektoriaus transformacija. Nors 2026-aisiais didelio proveržio nesitikima, svarbu 2027-ųjų dokumentų skaitmenizavimo reglamento įsigaliojimui pradėti ruoštis jau šiandien.

Šiandien įmonės jau investuoja į tuščių kilometrų mažinimą, pervežimų optimizavimą bei švaresnius vidaus degimo variklius, tačiau norint užtikrinti konkurencingumą, investicijas į tvarumą bei efektyvumą privaloma tęsti.

Dėkojame Rimai Aukštuolytei už kvietimą ir galimybę pasidalinti įžvalgomis apie tvarią transporto sektoriaus ateitį.

Laidos įrašą galite rasti čia.

Gruodžio 15 d. vykusioje Lietuvos muitinės konferencijoje Transporto inovacijų asociacija aktyviai įsitraukė į diskusijas apie muitinės veiklos ateitį ir pateikė konkrečius pasiūlymus, skirtus muitinės darbo tobulinimui.

Pateikti siūlymai:

Įtvirtinti aiškią rizikos klasifikaciją, supaprastinant mažos rizikos atvejų tvarkymą ir sutelkiant kontrolę į didelės rizikos atvejus

Įgyvendinti „vieno langelio” principą muitinės procedūrose – vienkartinį dokumentų pateikimą

Atlikti sistemos pakeitimus, leidžiančius saugoti įmonės ir EORI kodus bei suteikti teisę įmonės administratoriui savarankiškai redaguoti įmonės profilio duomenis

Sudaryti galimybę anuliuoti ir patikslinti LSD ir automatiškai susieti ją su importo deklaracija

Taip pat konferencijos metu pasirašytas Vilniaus manifestas, prie kurio prisijungė ir Transporto inovacijų asociacija, įtvirtindama savo įsipareigojimą prisidėti prie modernios, efektyvios ir verslui suprantamos muitinės sistemos kūrimo.

Vilniaus manifestas – susitarimas siekti vienodo taisyklių taikymo, skaitmeninių muitų sprendimų plėtros ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo, stiprinant ES saugumą, rinkos sąžiningumą ir konkurencingumą.

Manifestą taip pat pasirašė įvairios prekybos ir pramonės asociacijos, akademinės ir mokslo tyrimų institucijos bei muitinės atstovai: Enrika Naujokė, Lietuvos muitinės praktikų asociacija; Godfried Smit, Europos siuntėjų taryba; Nicolette van der Jagt, CLECAT – Europos ekspedijavimo, transporto, logistikos ir muitinės paslaugų asociacija; Massimo de Gregorio, CONFIAD – Europos tinklas, Tarptautinė muitinės tarpininkų ir muitinės atstovų federacija; Maite Miret, EurTradeNet – Europos su muitine susijusių paslaugų teikėjų aljansas; Katalin Skram ir Walter Van der Meiren, Europos greitųjų siuntų asociacija; Anthony Buckley, Muitinės žinių institutas; Prof. Dr. Hans-Michael Wolffgang, Miunsterio universiteto Muitinės ir tarptautinės prekybos teisės institutas; Assoc. Prof. Dr. Erika Besusparienė, Vytauto Didžiojo universitetas; Šarūnas Avižienis ir Mindaugas Krikščionaitis, Lietuvos Respublikos muitinė.

Europos Komisija ėmėsi teisinių veiksmų prieš keturias Europos Sąjungos valstybes, tarp jų – ir Lietuvą, dėl nepasiektų oro taršos mažinimo tikslų.

Visos Europos Sąjungos valstybės yra įsipareigojusios 2020-2029 m. laikotarpiu nuosekliai mažinti oro taršą, kad 2030 m. bendras sumažėjimas siektų 14%.

Lietuvoje didžiausias taršos šaltinis išlieka kelių transportas. Šalyje dominuoja senas ir taršus automobilių parkas, dyzelinu varomi automobiliai vis dar populiarūs, o taršos mažinimo tempai atsilieka nuo ES ir Lietuvos įsipareigojimų.

Jei situacija nesikeis, Lietuvai gresia finansinės sankcijos ir milijoninės baudos, kurių pasekmes pajus visi mokesčių mokėtojai, net ir neturintys automobilių.

„Iki šiol viena efektyviausių priemonių buvo parama juridiniams asmenims, pagal kurią buvo įsigyti 3 202 elektromobiliai. Tačiau nuo 2026 m. fiziniai ir juridiniai asmenys neturės galimybės įsirengti įkrovimo infrastruktūros naudojantis parama. Išimtis bus taikoma tik socialiai pažeidžiamoms grupėms ir pačioms mažiausioms įmonėms. O taip sustabdys iki šiol vykusią pažangą.”, – situaciją komentuoja Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Ar Lietuva pasirinks ilgalaikę ir nuoseklią taršos mažinimo politiką – skatinimo priemones, lengvai prieinamą infrastruktūrą ir sprendimus, kurie spartintų atsinaujinančiu kuru varomo transporto plėtrą? Ar rizikuos sankcijomis ir finansine našta visuomenei?

Plačiau – MadeinVilnius.lt straipsnyje: https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/lietuvai-gresia-milijonines-baudos-gyventojams-gali-dideti-mokesciai/?fbclid=IwY2xjawPv0edleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBNclU1RW5XVTdkbXdZaW9jc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHt8E_BnacCybgoM0GZDuWCBn0_sVQIB53cKNqaSlGUQNdLFD4_A7kZ2TSn-W_aem_LujBxBRS4n8CjlgCP98fjw

Pastaraisiais metais elektromobilių skaičius Lietuvoje nuosekliai augo: 2021 m. pabaigoje buvo registruoti 2 502 elektromobiliai, 2022 m. – 2 900, 2023 m. – 4 851, o 2024 m. jau 5 407. Nors augimas nėra spartus, akivaizdu, kad elektra varomas transportas turi dar neišnaudotą potencialą.

Kartu su elektromobilių plėtra auga ir jų įkrovimo infrastruktūra. Viešųjų įkrovimo stotelių Lietuvoje daugėja, jos tampa galingesnės ir lengviau prieinamos kasdieniam naudojimui.

Gyventojams, turintiems galimybę automobilį krauti namuose ir daugiausia važinėjantiems mieste, elektromobilis jau šiandien gali reikšti mažesnes bendras šeimos transporto išlaidas.

Papildomą impulsą suteikia ir valstybės skatinimo priemonės – taikomos kompensacijos elektromobilių įsigijimui bei įkrovimo stotelių įrengimui tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams.

Nepaisant augimo, elektromobiliai vis dar sudaro nedidelę viso Lietuvos automobilių parko dalį, todėl ryškėja ir atotrūkis nuo anksčiau Lietuvoje išsikeltų tikslų – įkrovimo infrastruktūra vystoma sparčiau nei auga elektromobilių naudotojų skaičius.

Tačiau plėtros galimybės išlieka didelės. Tobulėjant technologijoms ir didėjant naudotų elektromobilių pasiūlai, jie tampa vis patrauklesne alternatyva ir vidaus degimo variklius turintiems automobiliams.

Naujausia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) narių apklausa rodo, kad transporto ir logistikos bendrovės sveria savo galimybes dalyvauti užsitęsusiame išlikimo žaidime ir žvalgosi į Azijos siūlomas rizikingas galimybes. O Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, rodo augančias Šiaurės ir Pietų Europos rinkas, kartu ragindamas stebėti žadinamą Vokietijos ekonomiką.

Kelias dešimtis transporto ir logistikos įmonių vienijanti Transporto inovacijų asociacija (TIA) VŽ pateikė naujausius savo narių apklausos duomenis, kurie rodo jų nusiteikimą ištverti dar vienus sudėtingus metus.

Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, TIA vadovė, aiškina, kad vežėjams didžiausią galvos skausmą dabar kelia nebe degalų kainos, o santykiai su valstybės institucijomis bei darbuotojų paieška.

„2025-ieji logistikos sektoriuje buvo stabilūs, tačiau be jokio augimo proveržio. Daugumai įmonių pavyko išlaikyti pajamas, tačiau aiškaus augimo nepajuto nei rinka, nei jos dalyviai“, – situaciją apibendrina R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Kaip rodo apklausa, beveik 47% įmonių praėjusius metus vadina stabiliais, tačiau 42,6% respondentų juos vertina kaip nesėkmingus. Tik kas dešimta bendrovė nurodė fiksavusi sėkmingus pasiekimus, o 55,3% įmonių pripažįsta realiai jaučiantys ekonomikos lėtėjimo požymius.

Vilioja rizikingi Rytai

TIA konstatuoja, kad 83% Lietuvos transporto įmonių savo ateitį projektuoja Vakarų Europoje, vis daugiau verslininkų negali atsispirti rizikingiems, bet labai pelningiems per Rusiją ir Baltarusiją vykdomiems pervežimams iš Kinijos.

Komentuodama šį reiškinį, R. Andziukevičiūtė-Buzė aiškina, kad tokio susidomėjimo priežastis yra labai paprasta: kol Vakaruose maržos traukiasi dėl milžiniškos konkurencijos, Rytų kryptimi vis dar įmanoma pasiekti iki 25% siekiantį pelningumą.

„Tai nėra plačiai paplitusi praktika, tačiau jos mastas pakankamas, kad būtų galima kalbėti apie susiformavusią aukštos rizikos nišą. Šioje nišoje veikiantys vežėjai sąmoningai vertina ir prisiima ilgesnių muitinės procedūrų, neprognozuojamų prastovų pasienyje, padidėjusio reguliacinio neapibrėžtumo bei reputacinių rizikų kainą“, – dėsto R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Ji konstatuoja, kad tai rodo aiškų sektoriaus susiskaldymą: kol vieni renkasi stabilumą, mažesnę grąžą ir aiškias taisykles, kiti rizikuoja dėl didesnio, nors netvaraus pelno.

Gilėjanti problema

Darbuotojų trūkumas apklausoje įvardijamas kaip esminė sektoriaus problema, kuri riboja ne tik augimą, bet ir kasdienės veiklos tęstinumą.

Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, esamą situaciją dar labiau komplikuoja griežtėjantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reguliavimas.

„Derybos dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kvotų sistemos su valstybės institucijomis vyksta lėtai, o verslui kol kas nesuteikia aiškių ir prognozuojamų sprendimų. Vežėjai pabrėžia, kad galimybės planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui faktiškai išnyko“, – komentuodama TIA apklausą, dėsto organizacijos vadovė.

Apklausa rodo, kad vairuotojų trūkumą kaip kritinį iššūkį mato 46,8% respondentų. Verslo atstovai atviruose komentaruose mini augančią įtampą, kai dalis vairuotojų, suvokdami savo sustiprėjusias pozicijas, piktnaudžiauja teisiniais mechanizmais. Tai, darbdavių teigimu, kai kuriais atvejais perauga į grasinimus teisminiais procesais ir veiklos paralyžiavimą.

Didžiausios rizikos – iš Vyriausybės

Apklausa rodo, kad didžiausią įtaką sektoriaus sprendimams 2025 m. darė ne tiek rinkos paklausa, kiek valdžios sprendimų neprognozuojamumas ir geopolitinis nestabilumas. Net 83% respondentų valdžios sprendimų neprognozuojamumą įvertino maksimaliu balu. Tai įvardijama kaip svarbiausia rizika, formuojanti atsargų, gynybinį verslo elgesį.

„Verslui svarbiausia ne tai, kad keičiasi taisyklės, o tai, kad neaišku, kada ir kaip jos pasikeis. Šis neapibrėžtumas tampa pagrindiniu veiksniu, ribojančiu investicijas ir ilgalaikius sprendimus“, – situaciją komentuoja R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Neviliojančios iniciatyvos

Asociacijos vadovė aiškina, kad atsargus požiūris į ateitį diktuoja ir investicijų prioritetus: „Skaitmenizacija logistikoje 2026 m. bus labiau evoliucinė nei revoliucinė.“ Pasak jos, transporto valdymo sistemos yra standartas, naudojamas 72,3% įmonių, į dirbtinio intelekto (DI) sprendimus aktyviai investuoti planuoja vos 8,5% respondentų. Dominuoja nuostata daryti tik tai, kas greitai atsiperka arba yra neišvengiama dėl reguliavimo (pvz., įsigaliojančių „eFTI“ reglamento reikalavimų).

Panašiai atrodo ir verslo sprendimai tvarumo srityje: ši kryptis priimama pragmatiškai, klientams vengiant mokėti aukštesnę kainą už „žaliąjį“ pervežimą. Tokį faktą patvirtina 51,1% respondentų. R. Andziukevičiūtė-Buzė šifruoja apklausos parodytą faktą: tvarumas šiandien yra didžiųjų bendrovių reklaminė vėliava, o mažoms įmonėms, susiduriančioms su 1,5–2,5 karto didesniais kaštais, tai lieka nepasiekiama prabanga.

Optimizmo nėra

Dabar TIA apklausos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2026-ieji Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui nebus proveržio metai. Beveik 60% įmonių šiuos metus prognozuoja būsiant panašius į 2025-uosius, dar 34% ruošiasi galimam tolesniam nuosmukiui.

„Bendras sektoriaus fonas rodo ne augimo laukimą, o nuolatinę adaptacijos būseną, kai verslas balansuoja tarp išlikimo, kaštų kontrolės ir vis labiau nenuspėjamų išorinių veiksnių. Šiame kontekste lemiamu faktoriumi tampa ne rinka, ne technologijos ir net ne darbuotojų stygius, o valstybės sprendimų prognozuojamumas“, – reziumuoja R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Jei ši dedamoji artimiausiu metu nepasikeis, daliai vežėjų pasirinkimas bus ne tarp augimo ir stagnacijos, o tarp lėtos, disciplinuotos adaptacijos ir pasitraukimo iš rinkos.

„Šiandien sektoriuje laimi ne tie, kurie turi didžiausias ambicijas, o tie, kurie sugeba ramiai ir nuosekliai susitvarkyti viduje. Artimiausiais metais tai bus ne greičio, o ištvermės varžybos“, – aiškina TIA vadovė.

Viltys – Šiaurėje ir Pietuose

A. Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, VŽ pateikia labiau optimistinių įžvalgų dėl 2026-ųjų. Jis sakosi matantis „ir gerų aspektų, ir gerų aspektų su rizikomis“.

Pasak jo, šiemet tikėtinas Skandinavijos ekonomikos augimas, to paties galima tikėtis Ispanijoje ir kitose Pietų Europos valstybėse. Skandinavijos ekonomikos augimą skatina žemos palūkanos, o Pietų Europa atsigauna dėl to, kad turi palyginti mažai pramonės.

Stebėkite Vokietiją

A. Izgorodinas išreiškia viltį, kad šiemet ekonominio pagyvėjimo galima tikėtis ir Vokietijoje, kurioje patvirtintas rekordinio dydžio biudžetas, bet tai kol kas yra susiję su rizikomis.

Jis aiškina, kad nors dabar vežėjams logiška koncentruotis į Pietų Europą, reikia labai atidžiai sekti Vokietiją. Jeigu jos ekonomikos skatinimas bus greitai įgyvendinamas, tuomet jau antrojo ketvirčio pradžioje pasimatytų jos staigesnis pakilimas.

Plačiau: https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/01/08/transportininku-istvermes-varzybos-nesibaigia-ekonomistas-ragina-stebeti-vokietija-578774