ES klimato politikos pokyčiai: dalis priemonių švelninamos ir atidedamos

Europos Sąjunga tęsia įsipareigojimus siekti klimato neutralumo iki 2050 m., tačiau pastaruoju metu priimti sprendimai kelia susirūpinimą dėl įgyvendinimo tempo ir priemonių ambicingumo. Nors nustatomi tarpiniai tikslai, skirti pažangai vertinti, dalis veiksmų yra švelninami arba atidedami.

Nustatytas naujas tarpinis klimato kaitos mažinimo tikslas iki 2040 m. 🌱

Praėjusią savaitę ES Taryba susitarė iš dalies pakeisti Europos klimato teisės aktą ir nustatyti privalomą tarpinį tikslą – iki 2040 m. sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 90 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

Tačiau numatytos ir lankstumo sąlygos, leidžiančios iki maždaug 5 % šio sumažinimo pasiekti per tarptautines anglies kreditų pirkimo sistemas. Tai reiškia, kad realus vidaus emisijų mažinimas gali siekti apie 85 %.

Tarybos pozicijoje taip pat numatyta, kad kas dvejus metus bus atliekamas pažangos vertinimas, grindžiamas naujausiais moksliniais įrodymais, technologijų pažanga ir ES konkurencingumu pasaulyje.

Tikslo įvedimas – žingsnis į priekį, tačiau lankstumo priemonės jį susilpnina

Nors 2040 m. tikslo įvedimas vertinamas kaip teigiamas žingsnis, leidimas penkis procentus pasiekimų įskaityti už veiklas už ES ribų šį tikslą susilpnina. Tokio sprendimo siekė šalys, kurios iki šiol išlieka labai priklausomos nuo iškastinio kuro.

Dar didesnį susirūpinimą kelia Tarybos sprendimas atidėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 2), skirtos pastatų ir kelių transporto sektoriams, taikymo pradžią. Sistema bus pradėta taikyti ne 2027 m., kaip planuota, o 2028 metais.

Atidėjimas paveiks klimato kaitos fondų pajamas 💶

Šis sprendimas reiškia, kad du svarbūs sektoriai dar vienerius metus nebus įtraukti į taršos leidimų prekybos rinką. Tai ne tik sulėtins išmetimų mažinimo paskatas, bet ir turės tiesioginį poveikį kiekvienos šalies klimato kaitos fondų pajamoms. Iš ATL prekybos gaunamos lėšos paprastai naudojamos klimato kaitos mažinimo projektams finansuoti, todėl dėl atidėjimo pajamos laikinai nebus gautos.

Nepaisant ATLPS 2 įgyvendinimo atidėjimo, Socialinio klimato planas vis tiek turėtų būti pradėtas vykdyti jau 2026 metais. Europos Komisija šiuo metu svarsto papildomas priemones, kurios leistų valstybėms narėms iš anksto naudoti dar negautas ATLPS 2 pajamas. Tai būtų daroma bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, siekiant iš anksto kompensuoti šildymo ir transporto išlaidas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Tačiau tai reiškia, kad bus leidžiamos dar negautos lėšos, o tai gali turėti įtakos finansiniam stabilumui.

Sprendimus dar tvirtins Europos Parlamentas

Šiuos sprendimus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas (EP), tačiau tikimybė, kad jie nebus patvirtinti, yra maža. Kraštutinės dešinės partijos EP dažnai balsuoja kartu su dešinių pažiūrų partijomis. Jų balsų paprastai pakanka sprendimams priimti, kai kalbama apie įsipareigojimų klimato srityje švelninimą.

Galimas poveikis Lietuvai 🔍

Teigiamas poveikis:
• Tarpinio tikslo įvedimas sukuria didesnį spaudimą rodyti pažangą klimato kaitos srityje, nepaliekant svarbiausių sprendimų paskutiniams metams.

Neigiami padariniai:
• Atsiranda rizika, kad, prisidengiant ES konkurencingumo mažėjimu, bus siekiama atsisakyti arba laikinai sustabdyti tam tikrus klimato tikslus, silpninant bendrą poziciją šioje srityje.
• Sumažės planuotų pinigų Klimato kaitos programoje 2026 m., todėl mažės ir valstybės galimybės teikti paramos priemones tais metais. Net jei Europos investicijų bankas prisidėtų prie Socialinio klimato plano įgyvendinimo, jo biudžetas vis tiek būtų mažesnis, nes vienerius metus nebūtų gaunamos pajamos iš ATLPS 2.