Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Kur važiuoja Europa be vairuotojo ir kodėl Lietuvai būtina sėsti į šį traukinį 

Ką tik viešai paskelbtame Europos Komisijos komunikate žodis „autonominis“ minimas ne kaip futuristinė vizija, o kaip būtinas ekonominio augimo, konkurencingumo ir technologinės nepriklausomybės komponentas. Skamba rimtai, nes taip ir yra

Europos Komisija paskelbė sieksianti, kad nuo 2026 m. Europoje veiktų bent trys didelio masto autonominio transporto bandymų centrai. Tai būtų ne bandomieji važiavimai atokiuose poligonuose, o realios viešųjų kelių trasos, kuriose autonominės transporto priemonės tiek keleivių, tiek krovinių vežimo srityje galėtų būti testuojamos su aiškiai apibrėžtu, suderintu reguliavimu.

Tokių centrų kūrimas yra atsakas į tai, kad šiandien JAV ir Kinijoje autonominio transporto startuoliai ir gamintojai turi daugiau laisvės bei mažiau kliūčių. Europa , kuriai tenka 45 proc. pasaulinių investicijų į automobilių tyrimus ir plėtrą, rizikuoja prarasti dalį vertės grandinės, jei liks reguliacinėje stagnacijoje.

Todėl Europos Komisijos pasiūlymai apima ne tik bandymų centrų fizinę infrastruktūrą, bet ir bendrosios rinkos reguliavimo atnaujinimą: iki 2026 m. numatyta suvienodinti leidimus ADAS ir ADS (automatinėmis pagalbos bei vairavimo sistemomis) grįstų transporto priemonių bandymams visoje Europos Sąjungoje (ES), sukurti bendras diegimo taisykles, leisti gaminti neribotas naujos kartos automatizuotų automobilių serijas. Kitaip tariant, sukurti sąlygas, kad inovacijos neliktų vien teoriniuose planuose ar pilotuose, o taptų realia rinkos dalimi.

Ir čia kyla klausimas: ar Lietuva šiame procese jau dalyvauja? Galima drąsiai sakyti, kad pirmieji žingsniai jau žengti.

Vilniuje buvo testuojami autonominiai autobusai – tie patys modeliai šiandien sėkmingai važinėja Estijos miestuose. Lietuvos kelių eismo taisyklės jau kelerius metus sudaro sąlygas vykdyti autonominio vairavimo bandymus, tad teisinis pagrindas egzistuoja. Taip pat formaliai įrengti 5G koridoriai, įskaitant „Via Baltica“. Tačiau kol kas Lietuva dar nėra minima tarp šalių, planuojančių tapti naujosios kartos Europos bandymų centrų dalimi, o minėti koridoriai neturi aiškaus autonominio transporto statuso ES mastu

Tad dabar svarbiausia Lietuvai – turimą pažangą paversti strateginiu veikimu. Reikia tik politinio sprendimo ir pasirengimo investuoti į autonominių sprendimų kūrimą.

Plačiau šia tema savo įžvalgomis dalijasi TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė – Buzė DELFI.lt. Nuoroda – https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/rugile-andziukeviciute-buze-kur-vaziuoja-europa-be-vairuotojo-ir-kodel-lietuvai-butina-sesti-i-si-traukini-120130653?fbclid=IwY2xjawL-ezVleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFWVW9xbGFLT2d4ZEpoT01SAR4wrqInzUNeQJ_omDygpf3xsclxa5WrwKXBImWYnSZ8ywEVLfHzck1Gulr8Lg_aem_j92Cy8vPmxC_VKdOQ5WCrg