Transportininkų ištvermės varžybos nesibaigia, ekonomistas ragina stebėti Vokietiją
14 sausio, 2026
Naujausia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) narių apklausa rodo, kad transporto ir logistikos bendrovės sveria savo galimybes dalyvauti užsitęsusiame išlikimo žaidime ir žvalgosi į Azijos siūlomas rizikingas galimybes. O Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, rodo augančias Šiaurės ir Pietų Europos rinkas, kartu ragindamas stebėti žadinamą Vokietijos ekonomiką.
Kelias dešimtis transporto ir logistikos įmonių vienijanti Transporto inovacijų asociacija (TIA) VŽ pateikė naujausius savo narių apklausos duomenis, kurie rodo jų nusiteikimą ištverti dar vienus sudėtingus metus.
Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, TIA vadovė, aiškina, kad vežėjams didžiausią galvos skausmą dabar kelia nebe degalų kainos, o santykiai su valstybės institucijomis bei darbuotojų paieška.
„2025-ieji logistikos sektoriuje buvo stabilūs, tačiau be jokio augimo proveržio. Daugumai įmonių pavyko išlaikyti pajamas, tačiau aiškaus augimo nepajuto nei rinka, nei jos dalyviai“, – situaciją apibendrina R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Kaip rodo apklausa, beveik 47% įmonių praėjusius metus vadina stabiliais, tačiau 42,6% respondentų juos vertina kaip nesėkmingus. Tik kas dešimta bendrovė nurodė fiksavusi sėkmingus pasiekimus, o 55,3% įmonių pripažįsta realiai jaučiantys ekonomikos lėtėjimo požymius.
Vilioja rizikingi Rytai
TIA konstatuoja, kad 83% Lietuvos transporto įmonių savo ateitį projektuoja Vakarų Europoje, vis daugiau verslininkų negali atsispirti rizikingiems, bet labai pelningiems per Rusiją ir Baltarusiją vykdomiems pervežimams iš Kinijos.
Komentuodama šį reiškinį, R. Andziukevičiūtė-Buzė aiškina, kad tokio susidomėjimo priežastis yra labai paprasta: kol Vakaruose maržos traukiasi dėl milžiniškos konkurencijos, Rytų kryptimi vis dar įmanoma pasiekti iki 25% siekiantį pelningumą.
„Tai nėra plačiai paplitusi praktika, tačiau jos mastas pakankamas, kad būtų galima kalbėti apie susiformavusią aukštos rizikos nišą. Šioje nišoje veikiantys vežėjai sąmoningai vertina ir prisiima ilgesnių muitinės procedūrų, neprognozuojamų prastovų pasienyje, padidėjusio reguliacinio neapibrėžtumo bei reputacinių rizikų kainą“, – dėsto R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Ji konstatuoja, kad tai rodo aiškų sektoriaus susiskaldymą: kol vieni renkasi stabilumą, mažesnę grąžą ir aiškias taisykles, kiti rizikuoja dėl didesnio, nors netvaraus pelno.
Gilėjanti problema
Darbuotojų trūkumas apklausoje įvardijamas kaip esminė sektoriaus problema, kuri riboja ne tik augimą, bet ir kasdienės veiklos tęstinumą.
Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, esamą situaciją dar labiau komplikuoja griežtėjantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reguliavimas.
„Derybos dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kvotų sistemos su valstybės institucijomis vyksta lėtai, o verslui kol kas nesuteikia aiškių ir prognozuojamų sprendimų. Vežėjai pabrėžia, kad galimybės planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui faktiškai išnyko“, – komentuodama TIA apklausą, dėsto organizacijos vadovė.
Apklausa rodo, kad vairuotojų trūkumą kaip kritinį iššūkį mato 46,8% respondentų. Verslo atstovai atviruose komentaruose mini augančią įtampą, kai dalis vairuotojų, suvokdami savo sustiprėjusias pozicijas, piktnaudžiauja teisiniais mechanizmais. Tai, darbdavių teigimu, kai kuriais atvejais perauga į grasinimus teisminiais procesais ir veiklos paralyžiavimą.
Didžiausios rizikos – iš Vyriausybės
Apklausa rodo, kad didžiausią įtaką sektoriaus sprendimams 2025 m. darė ne tiek rinkos paklausa, kiek valdžios sprendimų neprognozuojamumas ir geopolitinis nestabilumas. Net 83% respondentų valdžios sprendimų neprognozuojamumą įvertino maksimaliu balu. Tai įvardijama kaip svarbiausia rizika, formuojanti atsargų, gynybinį verslo elgesį.
„Verslui svarbiausia ne tai, kad keičiasi taisyklės, o tai, kad neaišku, kada ir kaip jos pasikeis. Šis neapibrėžtumas tampa pagrindiniu veiksniu, ribojančiu investicijas ir ilgalaikius sprendimus“, – situaciją komentuoja R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Neviliojančios iniciatyvos
Asociacijos vadovė aiškina, kad atsargus požiūris į ateitį diktuoja ir investicijų prioritetus: „Skaitmenizacija logistikoje 2026 m. bus labiau evoliucinė nei revoliucinė.“ Pasak jos, transporto valdymo sistemos yra standartas, naudojamas 72,3% įmonių, į dirbtinio intelekto (DI) sprendimus aktyviai investuoti planuoja vos 8,5% respondentų. Dominuoja nuostata daryti tik tai, kas greitai atsiperka arba yra neišvengiama dėl reguliavimo (pvz., įsigaliojančių „eFTI“ reglamento reikalavimų).
Panašiai atrodo ir verslo sprendimai tvarumo srityje: ši kryptis priimama pragmatiškai, klientams vengiant mokėti aukštesnę kainą už „žaliąjį“ pervežimą. Tokį faktą patvirtina 51,1% respondentų. R. Andziukevičiūtė-Buzė šifruoja apklausos parodytą faktą: tvarumas šiandien yra didžiųjų bendrovių reklaminė vėliava, o mažoms įmonėms, susiduriančioms su 1,5–2,5 karto didesniais kaštais, tai lieka nepasiekiama prabanga.
Optimizmo nėra
Dabar TIA apklausos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2026-ieji Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui nebus proveržio metai. Beveik 60% įmonių šiuos metus prognozuoja būsiant panašius į 2025-uosius, dar 34% ruošiasi galimam tolesniam nuosmukiui.
„Bendras sektoriaus fonas rodo ne augimo laukimą, o nuolatinę adaptacijos būseną, kai verslas balansuoja tarp išlikimo, kaštų kontrolės ir vis labiau nenuspėjamų išorinių veiksnių. Šiame kontekste lemiamu faktoriumi tampa ne rinka, ne technologijos ir net ne darbuotojų stygius, o valstybės sprendimų prognozuojamumas“, – reziumuoja R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Jei ši dedamoji artimiausiu metu nepasikeis, daliai vežėjų pasirinkimas bus ne tarp augimo ir stagnacijos, o tarp lėtos, disciplinuotos adaptacijos ir pasitraukimo iš rinkos.
„Šiandien sektoriuje laimi ne tie, kurie turi didžiausias ambicijas, o tie, kurie sugeba ramiai ir nuosekliai susitvarkyti viduje. Artimiausiais metais tai bus ne greičio, o ištvermės varžybos“, – aiškina TIA vadovė.
Viltys – Šiaurėje ir Pietuose
A. Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, VŽ pateikia labiau optimistinių įžvalgų dėl 2026-ųjų. Jis sakosi matantis „ir gerų aspektų, ir gerų aspektų su rizikomis“.
Pasak jo, šiemet tikėtinas Skandinavijos ekonomikos augimas, to paties galima tikėtis Ispanijoje ir kitose Pietų Europos valstybėse. Skandinavijos ekonomikos augimą skatina žemos palūkanos, o Pietų Europa atsigauna dėl to, kad turi palyginti mažai pramonės.
Stebėkite Vokietiją
A. Izgorodinas išreiškia viltį, kad šiemet ekonominio pagyvėjimo galima tikėtis ir Vokietijoje, kurioje patvirtintas rekordinio dydžio biudžetas, bet tai kol kas yra susiję su rizikomis.
Jis aiškina, kad nors dabar vežėjams logiška koncentruotis į Pietų Europą, reikia labai atidžiai sekti Vokietiją. Jeigu jos ekonomikos skatinimas bus greitai įgyvendinamas, tuomet jau antrojo ketvirčio pradžioje pasimatytų jos staigesnis pakilimas.
