Autorius: Greta

Transporto inovacijų asociacijos pastangomis bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, Lietuva siekia sudaryti palankesnes sąlygas biometanu varomo transporto plėtrai. Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos parengė oficialias pastabas dėl Lietuvos pozicijos Europos Komisijoje, siūlydamos keisti valstybės pagalbos taisykles ir sudaryti galimybę didesnei paramai biometaną naudojančioms transporto priemonėms. Biometano naudojimo plėtra gali prisidėti prie iškastinio kuro vartojimo mažinimo, energetinio saugumo stiprinimo ir mūsų šalyje pagaminto atsinaujinančio kuro panaudojimo transporto sektoriuje.

Dabartinės paramos galimybės – per siauros

Šiuo metu pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (GBER) 36b straipsnį supaprastinta investicinė pagalba gali būti teikiama elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms. Tuo tarpu biometanu varomoms transporto priemonėms tokia galimybė netaikoma.

Parama biometanu varomam transportui šiuo metu galima pagal de minimis reglamentą. Pagal jį vienam ūkio subjektui per trejų metų laikotarpį paprastai gali būti suteikta ne daugiau kaip 300 tūkst. eurų pagalbos. Transporto sektoriuje, kuriame transporto priemonių parkų atnaujinimui reikalingos reikšmingos investicijos, toks limitas riboja galimybes sparčiau diegti biometanu varomą transportą. Todėl Transporto inovacijų asociacija nuosekliai kelia klausimą dėl didesnių ir lankstesnių paramos galimybių.

Siūloma biometaną įtraukti į reglamentą

Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos, atsižvelgdama į verslo atstovų išsakytus poreikius, pakartotinai parengė pasiūlymus, kuriais Europos Komisijos prašoma sudaryti galimybę pagal ES valstybės pagalbos taisykles teikti didesnę paramą biometanu varomoms transporto priemonėms įsigyti. Ministerijos kartu su Konkurencijos taryba siekia, kad biometanas būtų įtrauktas į finansuojamų kuro rūšių sąrašą. Toks pakeitimas valstybėms narėms suteiktų daugiau galimybių teikti reikšmingesnę paramą įmonėms, atnaujinančioms savo transporto parkus, be atskiro išankstinio Europos Komisijos patvirtinimo kiekvienai paramos schemai.

Aplinkos ministerijos vertinimu, galimybė pagal GBER reglamentą teikti valstybės pagalbą biometaną naudojančiam transportui būtų strategiškai svarbi Lietuvai – padėtų stiprinti energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti klimato tikslų.

Biometano klausimas ypač aktualus sunkiajam transportui. Krovininių automobilių, autobusų ir specialiosios technikos sektoriuose greitas perėjimas nuo iškastinio kuro prie alternatyvų išlieka sudėtingas dėl technologinių, infrastruktūros ir ekonominių priežasčių. Todėl svarbu vertinti ne vieną konkrečią technologiją, o visas alternatyvas. Kartu tai sudarytų sąlygas aktyviau transporto sektoriuje naudoti Lietuvoje pagamintą biometaną ir didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Sprendimai svarbūs visai transporto ekosistemai

Transporto inovacijų asociacijos vertinimu, valstybės institucijų įsitraukimas į šio klausimo sprendimą yra svarbus žingsnis. Tinkamai subalansuota valstybės pagalbos sistema galėtų suteikti verslui daugiau galimybių pasirinkti konkrečiai veiklai tinkamiausius sprendimus ir paspartinti transporto parko atnaujinimą.

Galutinį sprendimą dėl GBER reglamento pakeitimų priims Europos Komisija. Artimiausiu metu klausimas bus toliau svarstomas ES lygmeniu. Transporto inovacijų asociacija ir toliau aktyviai dalyvaus šiame procese, siekdama, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų pritaikytos transporto sektoriaus poreikiams, o biometanu varomam transportui būtų sudarytos didesnės galimybės konkuruoti su iškastinio kuro alternatyvomis.

Vyriausybei pritarus Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimams, prie jo įgyvendinimo prisidės ir Transporto inovacijų asociacija. Asociacija įgyvendins priemonę „Bendro susitarimo dėl paskatų naudotis netaršiomis transporto priemonėmis Lietuvos teritorijoje inicijavimas“.

Šios priemonės tikslas – didinti aplinkos oro taršą mažinančių priemonių transporto sektoriuje naudą namų ūkiams bei skatinti gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Siekiant šio tikslo, Asociacija iki 2028 m. pabaigos sieks sutelkti Lietuvos savivaldybes bendram darbui ir inicijuoti susitarimą dėl bazinių paskatų, taikomų elektromobilių vairuotojams skirtingose savivaldybėse.

Šiuo metu savivaldybių taikomos paskatos elektromobiliams gali skirtis, todėl vairuotojams keliaujant po Lietuvą ne visuomet paprasta iš anksto žinoti, kokių sąlygų ir lengvatų galima tikėtis konkrečiame mieste. Bendras savivaldybių susitarimas padėtų sukurti daugiau aiškumo ir nuoseklumo.

Siekiama, kad elektromobilių vairuotojai, keliaudami, apsistodami ar trumpam lankydamiesi skirtinguose Lietuvos miestuose, galėtų lengviau suprasti, kokios bazinės paskatos jiems taikomos. Didesnis aiškumas ne tik padėtų taupyti vairuotojų laiką, bet ir prisidėtų prie patogesnio elektromobilių naudojimo bei didesnio jų patrauklumo kaip kasdienės transporto priemonės.

„Tvaraus transporto pasirinkimą lemia ne tik infrastruktūra ar finansinės paskatos. Ne mažiau svarbus yra aiškumas ir patogumas. Norime, kad žmogui, pasirinkusiam elektromobilį, keliaujant po Lietuvą nereikėtų kiekvienoje savivaldybėje iš naujo ieškoti informacijos apie taikomas lengvatas ir sąlygas. Bendras savivaldybių susitarimas galėtų tapti svarbiu žingsniu kuriant nuoseklesnę ir patogesnę elektromobilių naudojimo aplinką“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimais numatyta iš viso 33 priemonės, apimančios taršiausius sektorius – transportą, energetiką, žemės ūkį, pramonę ir namų ūkius. Jų įgyvendinimu siekiama spartinti Lietuvai tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro teršalų išmetimo mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimą ir gerinti aplinkos oro kokybę.

Transporto inovacijų asociacija, telkdama savivaldybes ir kitus transporto sektoriaus dalyvius, sieks, kad tvaresni keliavimo būdai Lietuvos gyventojams būtų ne tik aplinkai palankesnis, bet ir aiškus bei patogus pasirinkimas.